2026.01.31. – Ventės ragas – Nida

Sabina Pranculienė

Šiemet žiema įsismagino kaip reikiant. Šalčiais ir sniego gausa gązdina. Tačiau reikia žiūrėti į šitą žiemos akibrokštą pozityviai. Ilgalaikė minusinė temperatūra sukaustė ne tik upes ir ežerus, bet ir  seklų didžiulį vakarų Lietuvoje esantį vandens telkinį.  Atsivėrė unikalus, kone dešimtmetį lauktas antras šansas – kirsti Kuršių marias pėsčiomis. Paskutinį sausio savaitgalį skaitlinga kertampampiečių kompanija pajudėjo nuo Ventės rago link Nidos. 14 km ledo kelias paįvairintas papokšėjimais, properšomis, arktiniu peizažu, akinančia saule, riedančiomis keturratėmis transporto priemonėmis, Stintapūkio užkulisiais ir užburiančiais vaizdais. Palyginimui – kitos dienos rytą vykome prie Olando kepurės. Baltijos jūra dosniai lepino mistiniais magiškais vaizdais, pakrantės ledo skulptūromis ir vandens garais alsuojančiu grožiu.

Virš užšalusių marių pakibo Saulės diskas.
Žieminė Ventės rago prieplauka.
Pabirom ant Kuršių marių.
Bauginanti sustingusi tamsi gelmė.
Priekyje – viliojantis Kuršių nerijos horizontas.
Kad ir storiausias ledas – stovėti ant lūžio ribos nejauku.
Pavyko užtikti nedidelę properšėlę.
Per ledo dykumą.
Žvejams tą dieną nelabai sekėsi.
Trūkinėjančio ir pokšinčio Kuršmarių ledo aidai išliks atminty ilgam.
Vaizdai ant šalčio ir sniego sukaustytų Kuršmarių – užburiantys.
Vakarinė saulutė nuauksina Kuršmarių tolius.
Tobulo ryto tobulas grožis.
Giliai alsuojanti Baltija rūke.
Šaltukas spaudžia kaip reikiant. Net akmenys užsimaukšlino ledo kepures.