Sabina Pranculienė
Paskutinį gegužės mėnesio savaitgalį Kertam kampą entuziastai rinkosi į tradicinę talką Lietuvos Sibire. Buvo numatyti du darbai – vienas ant vandens, kitas – sausumoje. Planuota išlaisvinti Birvėtos tėkmę nuo per laiką susiformavusių užvartų bei sutvarkyti I-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapines Guntauninkuose. Pasirinkau darbą sausumoje. Šeštadienis ištirpo besisukiojant tarp apsamanojusių, žemėn įaugusių, daugiau nei šimtmetį skaičiuojančių antkapių Guntauninkų kaimo pašonėje. Čia fiksuotos bene didžiausios šio krašto Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapinės. Didžiulis iššūkis buvo atrasti samanų pataluose įstrigusius antkapinius paminklus. Laikas ir užmarštis pasidarbavo kaip reikiant, todėl ir mums – Rasai, Žemynai, Smiltei ir man – teko padirbėti iš peties, vaduojant juos iš velėnos, žolių ir žemės glėbio. Atradome ir išvalėme 55 antkapinius paminklus ir jų fragmentus. Anksčiau aptikta Valento Šiaudinio ir Kultūros paveldo departamento informacija apie Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapus Guntauninkų k. byloja, jog, cituoju: „Daugelyje kaimų, kuriuose ilsėjosi iš fronto atkelti kareiviai, sunkiai sužeistiems gydyti veikė ligoninės. Ligoninė buvo ir Raščiūnuose. Kur buvo ligoninės – ten ir kapinės. Dažniausiai kapinėse pastatydavo paminklą, o prie kiekvieno kareivio kapo – kryžių.
Guntauninkų k. yra palaidota apie 55-60 (pagal antkapinius paminklus) Vokietijos imperijos karių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare. Šiuose kapuose yra 51 kvadratinio plano, gulsčios betoninės antkapinės plokštės su išlietu reljefiniu kryžiumi viršuje medžiagos. Taip pat yra J. Hinke betoninis antkapinis paminklas su išlietu įgilintų raidžių įrašu vokiečių kalba: „Oberjőger / Jul. Hinke / 2/II. Stade / geb. 8. 4. 1875. / † 19. 3. 1916.““
