2025.07.04-17. – Nordlandsruta

Sabina Pranculienė

Vasaos keliai veda į Šiaurę – Nordlandsrutą. Tai viena ilgiausių ir laukiniškiausių trasų Norvegijoje, prasidedanti nuo Bjørnfjell vietovės netoli Švedijos sienos ir besidriekianti 650 km. Šiaurės kelias eina per atokias vietoves, kur gamta beveik nepaliesta civilizacijos. Pirmą žygio dieną keltąsa vedė palei senąjį Ofotbanen geležinkelį, kuris intensyviai buvo naudojamas karo metu. O ir dabar čia dieną naktį rieda traukiniai iš Kirunos į Narviką su pilnais vagonais geležies rūdos. Kadangi teritorija yra už poliaračio – vasarą čia galima mėgautis vidurnakčio saule. Didelė dalis trasos – visiškai laukinė, vingiuojanti per Narviko kalnus. Mūsų maršruto atskaitos taškai buvo kalnų trobelės, šalia kurių palapinėse ir nakvojome. Perbridome nemažai kalnų upelių, vietomis šlepsėjome per pelkėmis virtusias kalnų pievas, apėjome ledo sukaustytus aukštikalnių ežerus, sutikome šimtus besiganančių šiaurės elnių, gėrėjomės plačiomis kalnų perėjomis. Ir, žinoma, mėgavomės šiaurietiška tundros ramybe. Per aštuonias dienas nužygiavome 117 km. Pratesimas – kitąmet.

Nakvynė miškatundrėje.
Liepos viduryje šiauriniuose šlaituose sniego neįprastai daug.
Negaliu atsistebėti ir atsigrožėti norvegų sodų, nors gal tiksliau – vasaros – nameliais.
Antra valanda nakties.
Bristi per ledinį vandenį teko kasdien.
Eilinė naktis palapinėje.
Intriguojantis pojūtis, kai girdi po sniegu almantį kalnų upeliūkštį.
Įspūdinga bristi palei pusantro metro sniego sieną.
Kalnų takai virto kalnų upeliais.
Narviko aukštikalnių ežeruose plaukioja žydros ledo lytys.
Nuotraukomis neįmanoma perteikti net dalies Šiaurės grožio.
Status leidimasis fiordo link.