Sabina Pranculienė
Pralėkė, nudundėjo, lyg paskutinį vasaros švystelėjimą norėjęs pačiupti Kertam kampą renginys „Rudenėlio šventė“. Su siautulingais vėjo šuorais, dulkiančiomis lietaus užuolaidomis ir saulės vyptelėjimais pro švininius debesis.
Dar nėra taip buvę, kad dėl gamtos gaivalų būtų atšaukiami Kertam kampą keliautojų bendruomenės susibėgimai. Kas buvo paplanuota – įvyko. Nors, rodės, ne tik visatos jėgos stengėsi įvykių rutiną sujaukti. Šeštadienio rytą, po ilgų diskusijų, po šimto „taip“ ir „ne“, po argumentuotų „už“ ir „prieš“, buvo nutarta plaukti baidarėmis. Iki plaukimo starto likus keletui kilometrų, kvapą išleido senjoras Kertam kampą mikriukas. Sustojo vidury plento, ir nei pirmyn, nei atgal, leisdamas plaukikams susidėlioti Birvėtos vingių matavimo kreives be jo techninės pagalbos.
Išsikvėpęs busiukas pavėlino ir grybavimo čempionato laiką. Bet gal ir į naudą. Kas žino, galbūt išėję porą valandų anksčiau, grybų būtume radę mažiau, o lietaus gavę daugiau. O elnias, galbūt, dar nebūtų pametęs rago, o jį radęs laimingasis negautų tiek daug aplinkinių dėmesio, puikuodamasis įspūdingu radiniu.
Saulei išlindus iš monolitinio debesies, prasidėjo karosų gaudymo varžybos. Net devyni daugiau ar mažiau žvejyboje patyrę entuziastai kantriai lūkuriavo balos pakraštyje, akis įsmeigę į savadarbes, ką tik pagamintas plūdes. Pasisekė jauniausiems dalyviams: du žvilgantys auksaspalviai karosiukai beveik vienu metu užkibo ant jaunuolių panardintų masalų. Jaunųjų žvejų paskatinimui greituoju būdu buvo suorganizuoti apdovanojimai ir įteikti praktiški keliautojiški prizai.
O vėliau sekė purslų taškymas kubile, laužinio maisto gamyba, pabendravimai prie suneštinio vaišių stalo ir kiti geri šilti keliautojiški vakaro procesai.
Savaitgalis prabėgo labai greitai. Tiesiog prašvilpė kaip vėjas, kedenantis Guntauninkų kaimo senmedžių viršūnes. Ištirpo kaip tie lietumi varvantys debesys virš laukų. Ech… gera buvo Rudenėlio šventėje. Nuotraukos Daliaus ir Žemynos.
